Grindinio šildymo principas – betone, grindyse išvedžioti vamzdeliai, kuriuose teka katilo šildomas vanduo. Šildami vamzdeliai šildo betoną, o sušilusios grindys šildo patalpą. Vamzdeliai ant grindų sudedami tam tikra tvarka formuojant kontūrus, kurių pradžia ir pabaiga grindinio šildymo kolektoriuje.
Visi vamzdeliai užliejami betonu.
Šildymas grindimis nuo šildymo radiatoriais skiriasi tuo, kad pradėjus veikti katilui, radiatorius sušyla labai greitai ir greitai pradeda šildyti patalpos orą. Katilui išsijungus radiatoriai greitai atvėsta. Su šildomomis grindimis viskas atvirkščiai – jos šyla lėtai, o nustojus šildyti, dėl didelio betono kiekio sukaupusio šilumą vėsta ilgai. Kadangi grindys karštos negali būti, nes nebus patogu vaikščioti per karštas grindis, patalpa šyla ženkliai ilgiau nei kad su radiatoriais.
Su šildomomis grindimis, be kambario termostato, temperatūrą kambaryje palaikyti tolygią praktiškai neįmanoma. O jeigu šildymo sistema susideda ir iš grindinio šildymo ir šildymo radiatoriais viskas dar labiau sudėtingėja. Žinoma, galima nieko nereguliuoti, įjungti katilą ir lai jis šildo, tačiau tokiu atveju komforto namuose bus nulis, o ir dujų sąnaudos šildymui nedžiugins.
Kaip reguliuoti patalpų temperatūrą išmaniaisiais radiatorių termostatiniais reguliatoriais galite perskaityti čia: Šildymas (2 dalis): termostato prijungimas ir radiatorių valdymas.
O dabar, apie grindinio šildymo valdymą.
Grindinis šildymas valdomas elektroterminėmis pavaromis, montuojamomis kolektoriuje.
Sumontuotos pavaros tiesiog atidaro arba uždaro kontūrą kuriuo teka šiltas vanduo grindyse. Vanduo teka – grindys šyla, vanduo neteka – nešyla.
Kambario termostatas valdo elektroterminę pavarą, o jei viename kambaryje keli kontūrai – kelias pavaras vienu metu, tiesiog jas lygiagrečiai sujungiant.
Netatmo termostato relė jungiama prie pavaros ir ją valdo. Pasiekus norimą kambario temperatūrą termostatas duoda signalą uždaryti šildymo kontūrą. Kambariui atvėsus, termostatas kontūrą atidaro, vanduo pradeda tekėti ir grindys šylą. Taip prijungęs termostatą supratau, kad ne viskas taip paprasta, nes katilas juk nedirba, jis nežino kad kažkuris termostatas reikalauja šilumos grindų šildymui. Akivaizdu, kad termostato relė turi valdyti ne tik elektroterminę pavarą, bet ir katilą.
Gerai, kad prie katilo galima prijungti ne vieną termostatą, o tiek kiek reikia. Jungiant juos lygiagrečiai. Tačiau, kaip termostatu valdyti ir pavarą ir katilą teko pasukti galvą. Bet sprendimas pasirodo labai paprastas, reikia papildomos dviejų grupių relės. Ji skirta vienu valdymo įtaisu valdyti du prietaisus.
Kambario temperatūrai nukritus žemiau pageidaujamos, termostatas aktyvuos pavarą ir įjungs katilą. Prijungimo schema
Sumontavus visas pavaras ir sujungus laidus kolektorius atrodo taip.
Laidų labai dailiai sudėlioti nepavyko, bet kadangi jų nesimatys, tai problema menka.
Belaidis Netatmo kambario temperatūrą reguliuojantis termostatas man patiko tuo, kad termostatą galima laisvai montuoti norimoje kambario vietoje, o esant poreikiu vietą nesunkiai pakeisti. Jis juk belaidis!
Arba galima termostatą pastatyti ant stalo arba lentynoje, jeigu kabinti ant sienos nepatogu ar nesinori.
Kambario temperatūrą galima valyti spaudžiant termostato viršų, o žeminti spaudžiant apačią. Bet išmanus termostatas retai kada bus reguliuojamas rankiniu režimu. Viskas vyksta automatiškai, pagal sugalvotą grafiką. O norint daugiau šilumos kambaryje kuriam laikui, paprasčiaučia tą padaryti balsu : Hey Siri, set living room to 23.
Kaip matote, išmanios ir šiuolaikiškos šildymo valdymo sistemos montavimas yra išties paprastas ir greitas. Netatmo termostatas tinka beveik bet kokiai šildymo sistemai, todėl per kelias valandas arba net keletą minučių, seną šildymo sistemą galima pavesti išmaniai valdoma šildymo sistema. Sekantį kartą, paskutinėje dalyje apie šildymą apžvelgsiu Netatmo termostato galimybes iš programinės pusės.
